Fęrsluflokkur: Feršalög

What is a Dalvķkingur

Dalvķk is a small village in the north of Iceland. It,s population is around 1500 people. People from Dalvķk are called Dalvķkingar.  Because of how few they are it is statistically unlikely that you will run into one, especially if you stick to the beaten path of the Golden Circle and the South Coast, which are the most popular day tours routes for tourists visiting Iceland. 
 
If you have a keen ear you will nevertheless often hear Icelandic tour guides and coach drivers talk about "Dalvķkingur" (singular) and "Dalvķkinga"(plural). 
 
You can catch them on the radio and on the phone often in a quite agitated voice, refer to Dalvķkingur in connection to  people being late or not understanding instructions very well.
 
But they are not talking about people from Dalvķk. The term is used to talk about people of Asian descent, mostly Japanese and Chinese,  to avoid them and others realizing that they are being talked about. 
 
Although it probably started out as a joke the term has highly derogatory connotations as it is almost always used to refer to people in a negative way. 
 
I dont think that the real Dalvķkingar appreciate this much. Neither should anyone really.

Mį rukka gesti žķna fyrir ašgang aš stigaganginum?

Žś įtt ķbśš ķ blokk. Žś įtt einnig hluta af stigaganginum sem er sameign ķbśanna ķ blokkinni. Ķbśar blokkarinnar įkveša įn žķns samžykkis aš krefjast gjalds af gestum sem koma ķ heimsókn til žķn. Žeir stofna meš sér innheimtufélag. įn žinnar žįtttöku vitanlega og rįša til aš sjį um innheimtuna tķu žrekvaxna handrukkara.

Gjaldiš segja žeir vera fyrir afnot žeirra af stigaganginum og svo ętli žeir lķka aš gera viš ķbśšina žķna žar sem hśn sé farin aš lįta į sjį eftir allan gestaganginn hjį žér.

Žś leitar įsjįr yfirvalda og ferš fram į lögbann į žessum innheimtuašgeršum. Sżslumašurinn sem fer meš valdiš telur óvissužęttina ķ mįlinu vera svo marga aš hann treystir sér ekki til aš veita lögbanniš. Efnislega um lögmęti ašgeršanna tekur hann žó ekki afstöšu til.

Innheimtumenn skżla sér į bak viš žann śrskurš og segja innheimtuna löglega og jafnvel lögreglan tekur undir žaš og neitar aš ašhafast eitthvaš ķ mįlinu, jafnvel žótt žś bendir žeim į aš innheimtumennirnir séu brjóta bęši skattalög og bókhaldslög.

Til aš aušvelda sér innheimtuna fékk innheimtufélagiš sjoppuna viš hlišina į blokkinni til aš selja ašgöngumišanna aš stigaganginum, en žį brį svo viš aš gestirnir hęttu aš versla viš hana og verslunin hrundi į nokkrum dögum um 70%. - Žetta voru afleišingar sem innheimtufélagiš sį ekki fyrir, en kęrši sig samt kollótt um. 

 Žś skżtur mįlinu til dómstóla en veršur į mešan aš una žvķ aš gestir žķnir eru rukkašir fyrir aš koma ķ heimsókn.

Žannig ķ hnotskurn er įstandiš viš Geysi žessa daganna. 


Rukk-kofavęšingin og įbyrgš rķkisins

Dettifoss

Ef fer sem horfir munu į nęstunni rķsa rukk-kofar viš margar helstu nįttśruminjar Ķslands.

Landeigendur ķ Reykjahlķš ętla aš innheimta gjald af feršamönnum sem skoša nįttśruperlurnar Dettifoss, Nįmaskarš og Leirhnjśk ķ sumar.

Sušurnesjamen hugsa sér til hreyfings meš gjaldtöku af "Brśnni milli įlfa" og sveitafélög į Sušurlandi kanna möguleikana į gjaldtöku viš Seljalandsfoss og Skógarfoss. Įsthildur Sturludóttir, bęjarstjóri ķ Vesturbyggš, segist hlynnt žvķ aš tekiš verši gjald af feršamönnum sem heimsękja Lįtrabjarg. Eins og komiš hefur fram ķ fréttum fetušu Landeigendur viš Geysi nżlega ķ fótspor eigenda Kersins ķ Grķmsnesi og hófu gjaldtöku inn į svęšiš.


latrabjarg_0Rukk-kofavęšingin er afleišing seinagangs og slóšahįttar stjórnvalda sem segjast ekki hafa efni į aš borga fyrir naušsynlega ašhlynningu į žeim svęšum sem žeir bera žegar įbyrgš į og skirrast viš aš frišlżsa ašrar nįttśruperlur, eins og Geysi, vitandi aš slķkt mundi gera rķkiš aš fullu og öllu įbyrgt fyrir öllum framkvęmdum a svęšinu.

Vegna žess aš stjórnvöld segjast ekki getaš fundiš fjįrmuni til ešlilegs višhalds og naušsynlegar verndar nįttśrumynja af žeim 275 milljöršum sem feršamenn skilja eftir sig ķ landinu, eru žau höll undir žį hugmynd aš nį fjįrmunum af feršamanninum sérstaklega til aš fjįrmagna verkefnin.

Ķ žeim tilgangi leitast žau aš leiša til aš innleiša svo kallašan nįttśrupassa sem flestir eru žó sammįla um aš ekki sé mögulegt aš śtfęra į skilvirkan hįtt. Rįšaleysi stjórnvalda og slęleg forgangsröšun ķ žessu mįli eru farin aš valda miklum skaša saman ber Rukk-kofavęšinguna og er einungis hęgt aš tślka žau sem afneitun į mikilvęgi feršažjónustunnar fyrir land og žjóš. Žaš er ašeins tķmaspursmįl žar til glundrošinn ķ žessum mįlum mun valda óafturkręfum spjöllum į feršažjónustunni ķ landinu og festir žaš ķ sessi sem land hinna glötušu tękifęra.

 


Sišleysi į Geysi

Ķ dag kom fram ķ samtali viš einn starfsmann žeirra sem reka veitingasöluna aš Geysi aš verslunin hefur minkaš žar allt aš 70% undafarna daga.

Žetta eru sömu ašilarnir sem taka žįtt ķ hinni ólöglegu starfsemi aš innheimta ašgangseyri aš eignum rķkisins į Geysisvęšinu, meš žvķ aš selja ašgangsmišanna, undir žvķ yfirskyni aš vera aš veita feršamönnum žjónustu.

Komiš hefur fram aš sölulaunin ętli žeir aš lįta renna ķ einhverskonar menningarstarfsemi. Aš auki finnst žeim sjįlfsagt aš skjóta skjólshśsi yfir žį sem hafa atvinnu aš žvķ aš taka žįtt ķ žessum ólöglegu og sišlausu višskiptum og óttast aš annaš vęri "mannréttindabrot".

Į mešan žeir sem oršiš hafa fyrir umtalsveršum skaša af innheimtuašgeršunum reyna skiljanlega aš bera hönd yfir höfuš sér, žótt ekki sé réttlęting žeirra beint sannfęrandi, žegir Landeigendafélagiš žunnu hljóši, rétt eins og žeir viti upp į sig skömmina. Eflaust bķšur žaš eftir aš dómur falli ķ mįlinu, en žaš mun verša tekiš fyrir ķ hérašsdómi n.k. föstudag. 

 


Nįttśrupassi er óžarfur

1150336_10151945164681570_1819163470_n

Tekjur af erlendum feršamönnum nįmu į sķšasta įri 275 milljöršum króna samkvęmt žvķ sem fram kemur į vef Samtaka feršažjónustunnar. Ef litiš er til vergrar landframleišslu er talan 389 milljaršar.

Hvernig sem žaš er reiknaš, er feršažjónustan aš skila mestum tekjum fyrir žjóšina af öllum atvinnugreinum hennar og komin langt fram śr sjįvarśtvegi,  orku og įlframleišslu.

Hluti af tekjum rķkisins af žessum fjįrmunum sem feršažjónustan skilar, ętti aušvitaš aš renna til višhalds og uppbyggingu žeirra staša sem rķkiš į eša/og ber įbyrgš į.

Enginn hefur komiš fram meš sanngjarna og skilvķsa leiš til aš innheimta af feršamönnum og landsmönnum sérstaklega fyrir aš njóta nįttśru landsins. Lausn žess mįls er aš gera žį óžarfa.

Aš innheimta sérstaklega fyrir einhverja žjónustu eins og vķša er gert, er aušvitaš sjįlfsagt.

Ef rķkiš vęri meš į nótunum mundi žaš gera rįš fyrir nęgilegum fjįrmunum į fjįrlögum sem tryggšu įframhaldandi vöxt og višgang žessarar mikilvęgu tekjulindar žjóšarinnar og rįšstafa žeim samkvęmt skynsamlegum įętlunum. Rķkiš hefur tekjurnar en žarf ašeins aš forgangsraša rétt.  Slķkt gerir nįttśrupassa óžarfa.


mbl.is Störfum ķ feršažjónustu fjölgar ört
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gręšgi Landeigenda mun koma žeim ķ koll

Žaš er meš ólķkindum hvernig stašiš hefur veriš aš lokun Geysissvęšisins. Svo kallašir Landeigendur krefjast žess aš greiddar séu sex hundruš krónur fyrir ašgang aš nįttśrgersemum sem ekki eru ķ žeirra eign. Neikvęšar hlišar žessa mįls fyrir landiš og feršamenn sem žaš heimsękja eru fjölmargar. Hér er tępt į nokkrum žeirra:

1. Landeigendafélagiš sem stendur aš gjaldtökunni į ekki nema 65% af landinu sem žaš selur ašgengi um og naušsynlegt er aš fara um til aš komast aš svęši sem er aš öllu leiti ķ eigu rķkisins..

2. Landeigendafélagiš į ekki neinn hlut ķ landinu sem ašalašdrįttarafl stašarins, Geysir og Strokkur, heyra til. Sś landsspilda tilheyrir rķkinu aš öllu leiti.

3. Megin rök Landeigendafélagsins fyrir žvķ aš hefja gjaldtöku er aš hlśa žurfi betur aš svęšinu. Samt hafnaši žaš tilboši rķkisins um aš 30 milljónum įsamt launum eins starfsmanns verši variš til svęšisins fram til įrsloka 2015. Žaš er žvķ ljóst aš fyrir gjaldtökunni liggja ašrar įstęšur en vernd nįttśrunnar.

4. Rķkiš hefur kęrt gjaldtökuna žar sem hśn er talin ólögleg af lögmönnum rķkisins. Höfnun į lögbanni viš gjaldtökunni, felur ekki ķ sér lagalega višurkenningu į starfseminni.

5. Gjaldtakan hófst įn žess aš gefa feršaskipuleggjendum nęgan fyrirvara til aš koma gjaldinu inn ķ söluverš ferša į svęšiš.

6. Engin starfsleyfi hafa veriš veitt til žessarar starfsemi, hvorki aš hįlfu heilbrigšisyfirvalda eša Umhverfisstofnunnar sem fer meš eftirlit nįttśrumynjum ķ eigu rķkisins. Žį hefur Sżslumašurinn į Selfossi engar umsóknir frį félaginu til mešferšar.

7. Ólöglega er stašiš aš gjaldtökunni bókhaldslega. Landeigendafélaginu er skylt aš skila 25.5% viršisaukaskatti af ašgengi nįttśrumynja samkvęmt heimildum frį Rķkisskattstjóra. Ašgöngumišar, séu žeir yfirleitt afhentir feršamanninum eru teknir af honum aftur og į žeim kemur ekkert fram um aš veriš sé aš innheimta viršisaukaskatt. Sé bešiš um kvittun fęst handskrifašur blokkar-reikningur žar sem ekki kemur fram aš neinn viršisaukaskattur sé innifalinn ķ gjaldinu.

7. Mikil hętta hefur skapast viš innheimtuhlišiš žegar röš feršamanna teygir sig śt į žjóšveginn fyrir framan žaš. Efra hliši aš svęšinu hefur veriš lokaš meš kešju og žaš vaktaš af starfsmanni Landeigendafélagsins.

8. Algjör óvissa rķkir um réttarstöšu feršamanna sem keypt hafa sig inn į svęšiš, hvernig stašiš er aš tryggingum į svęšinu og hver er įbyrgur fyrir öryggi žeirra sem um svęšiš fara, eftir aš hafa greitt fyrir ašgang aš svęšinu. 

8. Ómögulegt er aš sjį hvernig hęgt er aš samręma gjaldtöku af žessu tagi hugmyndum um hinn svokallaš "Nįttśrupassa". Varla er hęgt aš krefjast margfaldrar gjaldtöku af feršamönnum fyrir ašgang aš sama stašnum.

9.  Ę fleiri feršaskipuleggjendur beina nś višskiptum sķnum annaš og staldra mun skemur viš į Geysi en įšur. Feršamenn sem greitt hafa ašgang aš svęšinu eyša öllum žeim tķma sem žeir geta inn į svęšinu og vilja aušvitaš fį sem mest fyrir sinn snśš. Žar af leišandi koma žeir mun minna viš ķ verslunum Geysissvęšisins en įšur og žeir sem koma žar viš gera žaš einungis til aš kaupa sér miša inn į svęšiš. Žeir sem leigja ašstöšuna į Geysi geta varla veriš hressir meš žessa śtkomu, en žeir eru samt aušsjįanlega saman ķ pśkki meš landeigendum.

Erfitt er aš sjį hvernig žessari gjaldtöku veršur framhaldiš eftir aš kęrur byrja aš berast viškomandi yfirvöldum vegna žessara margföldu brota į lögum landsins.  

 


mbl.is Ekki rétt aš borga fyrir nįttśru
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rörsżn ķ Reykjanesbę

Noršurljósaferšir eru langvinsęlasta afžreying feršamannsins į ķslandi yfir vetrartķmann. Ķ hvert sinn sem vešurfar og ljósaspįr leyfa, fylla tvöžśsund manns rśtur og jeppa fyrirtękjanna sem halda śti slķkum feršum og ekiš er śt ķ myrkriš. Žį er einnig bošiš upp į noršurljósaferšir į bįtum.

Sį mikli fjöldi fólks sem er tilbśiš aš borga allt frį 5000-25000 kr. fyrir sęti ķ farartęki sem ekur žvķ į staš žar sem žaš getur notiš noršurljósa įn žess aš žaš vera truflaš af ljósmengun, hefur lašaš fram hjį hugvitsmönnum fjölmargar hugmyndir um hvernig žeir eša jafnvel heilu bęjarfélögin gętu eignast hlutdeild ķ žessum višskiptum.

Sumar žessar hugmyndir hafa komist į koppinn eins noršurljósasafniš į Stokkseyri en flestar hafa dagaš uppi žegar viškomandi gera sér grein fyrir žvķ aš žaš sem fólk er fyrst og fremst aš sękjast eftir er aš sjį ljósin dansa vķtt um himinhvolfiš ķ fallegu umhverfi ósnortinnar nįttśru Ķslands.  Ljósmyndir, myndskeiš af ljósunum og fróšleikur um žau, geta ekki komiš ķ staš žeirrar upplifunar og öllu jafna er fróšleik um ljósin mišlaš til feršamanna į mešan feršinni stendur.

Besta leišin til aš njóta ljósanna er gamla leišin, sem sagt aš finna myrkvašan staš meš sem vķšustu śtsżni og žar sem skżjafar er hagstęšast hverju sinni.

Hugmyndir Gušmundar Rśnars listamanns um aš reisa nokkur įtta metra löng rör ķ Reykjanesbę, fyrir fólk aš skoša noršurljósin ķ gegn um,  er vissulega frumleg en hefur samt į sér yfirbragš annarra misheppnašra mannvirkja fyrir feršamenn sem Reykjanesbęr er oršinn žekktur fyrir aš eindęmum.

Mešal žeirra er hiš vandaša en sķlokaša Orkuver Jaršar ķ Reykjanesvirkjun, "Brśin milli įlfa" į Reykjanesskaga sem ekki brśar neinar įlfur og Vķkingaheimar ķ Njaršvķkum sem er fullt af minjum frį öšrum löndum en Ķslandi. 

Rör Gušmundar mundi žvķ vera vel ķ samręmi viš rörsżn yfirvalda ķ Reykjanesbę ķ feršamįlum.

Yfirvöld ķ Reykjanesbę mundu gera mun betur til aš koma į móts viš žarfir feršamanna um svęšiš ef žau hugušu t.d. aš salernisašstöšu viš Gunnuhver eša jafnvel veitingarekstri viš Reykjanesvita.  


mbl.is Noršurljósin ķ gegnum rör
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Dozmary Pool

IMG_0018

Ķ sumar feršašist ég um lendur Bodmin heišar ķ Cornwall žar sem talsvert er um steinaldar minjar. Žar kom ég m.a. aš hinni sögufręgu tjörn Dozmary Pool.

Tjörnin tengist mešal annars sögunni af Artśri konungi, en sagt er aš hann hafi róiš śt į tjörnina og žegiš žar sveršiš Excalubur śr hendi vatna-dķsarinnar sem ķ vatninu bżr. Og aš žangaš hafi Bedivere, einn af riddurum hringboršsins, skilaš sveršinu, eftir orrustuna viš Camlann, žar sem Artśr hlaut banamein sķn. -

IMG_0017

Ekki varš ég var viš neinar vatnadķsir hvaš žį sveršiš góša, en hins vegar voru śt ķ vatninu nokkrar sękżr, eins og mešfylgjandi mynd sķnir. Reyndar var greinilega bśiš aš sprengja nasablöšruna į žeim sem gerši žeim mögulegt aš snśa alfariš aftur ķ vatniš. -

 

IMG_0113

Svęšiš ķ kring um tjörnina er einnig žekkt fyrir ókennilegt hljóš, sem žar mį heyra. - Žetta hljóš lķkist mest vęli śr öryggisbśnaši sumra bifreiša. Ég og feršafélagar mķnir heyršu hljóšiš greinilega en ógerlegt var aš įtta sig į hvašan žaš barst. 

Žjóšsaga ein tengist žessu hljóši og segir af Jan Tregeagle, rķkum og haršśšugum óšalsbónda ķ Cornwall, sem gerši viš Skrattann samkomulag ķ anda Faust. Aš loknum lķfdögum sķnum var honum gert aš eyša eilķfšinni į botni tjarnarinnar en vofa hans reikar um svęšiš vęlandi af kvölum.

 

Vissulega var hljóšiš įmįtlegt og leiddi hugann aš öšrum torkennilegum hljóšum sem fólk heyrir en kann ekki skil į. Žekktast žeirra er vafalaust hiš svo kallaš humm eša suš, sem sagt er aš heyrist nś ę vķšar ķ heiminum. Um er aš ręša lįtķšni hljóš sem 2-11% af fólki heyrir og tengist aš sögn ekki ofheyrn af nokkru tagi. Žekktustu hummin eru Bristol-hummiš, Taos-hummiš og Bondi-hummiš.

 


Stjórnvöld viš aš drepa gullgęsina

d_billeder_geysir_fylltur.jpgEf fer sem horfir, veršur feršažjónusta innan fįrra įra mikilvęgasta atvinnugreinin į Ķslandi. Hśn mun afla meiri gjaldeyristekna fyrir landiš en sjįvarśtvegurinn sem nś er ķ fyrsta sęti en feršažjónustan fylgir žar žegar fast į eftir ķ öšru sęti.

Gjaldeyristekjur ķ feršažjónustu hafa aukist mikiš sķšustu įrin og voru įriš 2012 alls 238 milljaršar skv. Hagstofu Ķslands en žaš gerir 23.5% af heildargjaldeyristekjum žjóšarbśsins.

Sjįvarśtvegur aflar 269 milljarša sem er 26.58% og aflar žvķ stęrsta hlutans, feršažjónustan er ķ öšru sęti og įlvinnsla aflar 225 milljarša sem er 22.29% sem setur hana ķ žrišja sęti.

4255331-sigridharstofa_gullfoss.jpgFeršažjónustan hefur veriš ķ žrišja sęti ķ mörg įr žangaš til įriš 2012 en žį fjölgaši erlendum feršamönnum um 19% og gjaldeyristekjum um 21%.

Samt eru stjórnvöld komin į fremsta hlunn meš aš drepa gullgęsina meš andvaraleysi sķnu.

Žeir stašir sem flestir feršamenn heimsękja eru annaš hvort frišlżst svęši eins og Gullfoss, eign žjóšarinnar eins og Geysir,  Žjóšgaršar eins og Žingvellir og Skaftafell og fl. eša sérstök nįttśruverndarsvęši, eins og Mżvatn. - Žaš stendur upp į rķkisvaldiš aš višhalda žessum svęšum, stżra ašgenginu aš žeim og reka naušsynlega žjónustu ķ tengslum viš žau. 

_orlaksbu_1209986.jpgŽrįtt fyrir umtalsverša tekjuaukningu rķkisins af feršamennsku, stendur fjįrsvelti öllum žessum svęšum fyrir žrifum. Vegna fjįrskorts er ekki hęgt aš auka ašgengi aš salernum, višhalda gróšri, bęta gönguleišir, skipuleggja og stękka bķlastęši, auka upplżsingagjöf eša manna naušsynlega öryggisvörslu.

Almennt er tališ aš fjöldi feršamanna į landinu sé žegar nokkuš yfir žolmörkum, mišaš viš žį ašstöšu sem žessi svęši hafa upp į aš bjóša. Einkum er žetta įberandi žegar aš faržegar skemmtiferšaskipana fara ķ dagsferšir. Og enn er bśist viš mikilli įrlegri aukningu feršamanna nęsta įratuginn.

haki.jpgStjórnvöld hafast samt ekkert aš. Žau bera viš fjįrskorti. Žaš eina sem žeim dettur ķ hug er aš reyna aš finna ašferš til žess aš leggja nefskatt į feršmenn, skatt sem enginn trygging er fyrir aš skili sér nokkru sinni žangaš sem hann gęti hugsanlega nżst. Aš auki mundu slķk skattheimta fęla frį okkur feršamennina. Tekjur rķkisins af feršamönnum aukast įr frį įri, en žrįtt fyrir žaš sjį žau sér ekki fęrt aš standa undir lįgmarks žjónustu viš feršamenn į svišum sem undir žaš heyrir.

Hér koma nokkur dęmi um umbętur sem žyrfti aš koma starx ķ verk į Gullna Hringum einum. 

endalausa_gongubrautin_a_hakinu.jpg1.Į Hakinu į Žingvöllum žarf aš opna leišina af śtsżnispallinum nišur ķ Almannagjį.

2. Žar  žarf aš stękka bķlastęšin og endurskipuleggja žau.

3.Salerni į nešri bķlastęšum mundu létta til muna įlaginu į Hakinu į Žingvöllum. Hafa veršur ķ huga aš a.m.k. hįlf milljón manns kemur į stašinn hvert įr.

4. Viš Geysi žarf aš bęta ašgengiš viš efra hlišiš. Žar er varanlegur pollur sem žarf aš fylla upp ķ og malbika yfir.

5. Į Gullfossi stendur Sigrķšarstofa lokuš og lęst žótt hęglega vęri hęgt aš breyta henni ķ góša almenna salernisašstöšu. 

6. Enn stendur lķkaniš af "Žorlįksbśš" upp viš Skįlholtskirkju, stašnum og žjóšinni til skammar. Žaš žarf aš rķfa eša flytja.


Į aš žiggja Žjórfé

2_usd_gratuity.jpgUm žaš eru deildar meiningar hvort tilhlżšilegt sé aš fólk sem starfar viš feršažjónustu į Ķslandi og ašrir, žiggi žjórfé af višskiptavinum sķnum. Žį eru feršamenn sjįlfir mjög ķ vafa um hvort sį sišur tķškist į landinu eša ekki. -

Žvķ hefur veriš haldiš fram, einkum hér įšur fyrr, bęši af Ķslendingum sjįlfum og žeim sem fjallaš hafa um landiš (dęmi) ķ ręšu og riti, aš Ķslendingar séu of stoltir til aš taka viš žjófé og žaš sé nęstum žvķ móšgandi aš bjóša žeim žaš. - Litiš vęri į slķk boš sem ölmusu.

Aušvitaš vita allir Ķslendingar aš žaš er ekki til sišs mešal okkar sjįlfra aš gefa žjórfé į veitingastöšum lķkt og gert er ķ flestum löndum Evrópu og Amerķku. En žį ber lķka žess aš gęta aš žótt oršin žjórfé og drykkjupeningar séu ekki glęnż meš žjóšinni, eru Ķslendingar eru tiltölulega nżfarnir aš "borša śti" og hinni svo kallašri krįrmenningu var ekki til aš dreifa hér į landi fyrr en upp śr 1986, eftir aš leyfilegt var aš selja bjór į veitingastöšum. - Nś hafa nokkrir veitingastašir tekiš upp žann siš aš geta žess į reikningnum aš žjórfé sé ekki innifališ.

cwb013.gifĶ löndum heimsins tķškast mismunandi sišir varšandi hverjum er gefiš žjórfé og hversu mikiš. Bandarķkjamenn eru įn efa örlįtastir og getur fólk ķ feršažjónustu į Ķslandi vel vitnaš um žaš.  Žeir gefa sem nemur 20% af žvķ sem žeir versla fyrir og gauka jafnan aurum aš flestu žjónustufólki, starfsfólki hótela, bķlstjórum og leišsögumönnum, hįrskerum og hįrgreišslufólki og leigubķlastjórum. Ķ Bretlandi er hefš fyrir hinu sama en upphęšin nemur um 10%. Ķbśar annarra landa Evrópu viršast taka miš af Bretum ķ žessum efnum, žótt rķkir Žjóšverjar hafi einnig orš į sér fyrir gjafmildi žegar vel er viš žį gert. 

Į Ķslandi er žvķ eftir nokkru aš slęgjast fyrir starfsfólk feršažjónustunnar, sem eins og vel er vitaš, er margt ķ lįglaunastörfum. Žess vegna žykja t.d. hópferšir meš Bandarķkjamenn eftirsóttar af bęši bķlstjórum og leišsögumönnum. Sama gegnir um japanska hópa sem jafnan gefa įkvešna upphęš į dag.

Į mörgum upplżsingasķšum um Ķsland į netinu sem fjalla m.a. um hvort gefa eigi žjórfé eša ekki, hefur veriš tekinn sį póll ķ hęšina aš žaš sé ķ góšu lagi aš gefa žjórfé, vilji fólk gefa til kynna aš žaš sé įnęgt meš žjónustuna, en aš viš žvķ sé ekki sérstaklega bśist af žjónustufólkinu. Alla vega komi žaš ekki til aš krefja gestina um féš, lķkt og gert er t.d.  ķ Bandarķkjunum, sé ekkert eša ekki nóg, skiliš eftir.

Žessu višhorfi er ég nokkuš sammįla. Žaš yrši hinsvegar afleit žróun ef atvinnurekendur fęru aš taka miš af žjórfénu žegar laun viškomandi eru įkvešin, lķkt og tķškast reyndar vķša um heiminn.  

da9e1_self_help_tips_2079905138_113a159c0f.jpgEn athyglisveršar eru rannsóknir Magnśsar Žórs Torfasonar viš Harvard Business School um samhengiš milli žjórfé og spillangar. Hann segir aš "greina megi spillingu ķ rķkjum eftir žvķ žjórfé sem višskiptavinir greiša og samkvęmt žvķ er spillingin meiri eftir žvķ sem algengara er aš greiša fyrir višvik og žjónustu meš žessum hętti. Įstęšan fyrir žvķ er sś aš fólk bżst viš žvķ aš fį eitthvaš aukreitis eftir žvķ sem žaš greišir meira.

Ķ rannsókninni skošušu Magnśs og mešhöfundar hans greišslu fyrir eitt og annaš, allt frį klippingu og leigubķlaakstur, ķ 32 löndum.

Samkvęmt nišurstöšum rannsóknar Magnśsar er lķtil spilling hér, į Nżja Sjįlandi og į hinum Noršurlöndum en mesta spillingin ķ löndum į borš viš Grikkland, Tyrkland, ķ Argentķnu og ķ Egyptalandi. Sjį hér


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband